25.1.15

31.12.14

daug daug spalvų


Eik tu sau, kiek daug spalvų buvo. Viskas augo vertėsi vertėsi ritosi. Viskas kitaip ir net nespėjau suprasti kaip. Šią vasarą pamąsčiau, kad velniai rautų, kaip įdomu gyvent, kartais sunku, kartais smagu, kartais labai skauda ir vis nežiniai kaip bus, kaip viskas laikina,trapu. Nesinori kalbėt, norisi viską išjausti ir pasitaškyti dažais. Sunku pasakyti tai kas buvo, nes buvo tiek, kad nesutelpa į šias mažas raidytes, į šias kelias sekundes. Ačiū visiems kas buvo ir yra. Už ašaras ir šypseną, Už šiltus vasaros vakarus ir ilgus rudeninius pasivaikščiojimus, už sniegą ir svajones, o YPAČ už žvaigždes, kurių buvo tiek daug juodam danguj. Ačiū ir atsiprašau, kad nebuvau kai reikėjo, kai neužjaučiau kai turėjau, kai nesupratau kai ir taip buvo aišku. Ramybės, ramybės ramybės šiais naujais metais. Ir šypsenos ir gražesnių spalvų. Meilė sau, kitiems ir pasauliui.

9.11.14

Be teisės kai numirė šuo



Kai mirė mano šuo, leidosi saulė. Jo dar vis šiltą kūną užklojo žemė ir nuo upės kilo rūkas. Tokia tyla. Tokia tyla. Ir nieko. Ir tuščia. Ir tamsu. Ir vėl nepasakiau ate. Kažkodėl. Viskas kainavo nedaug, palyginus tiek kiek išleidžiu šokoladui, kiek išleidžiu kavai, kiek išleidžiu savo kvailoms materialioms svajonėms. Kiek išleidžiu, o kiek duodu? Ką duodu ir ką parduodu? Aš penkiskart pardaviau savo sielą vien dėl to, kad būčiau ten kur neturėčiau būt, penkiskart vedžiau svajones ir išdaviau jas. Aš išsiskyrus. Aš vieniša. Aš seniai vieniša be teisės susituokti vėl. Pasiklydus savo sieloje, pasiklydus. Be teisės – rasti kelia namo. 

25.10.14

kvapas.