27.3.14

t y l a


Ar jauti kaip kvepia, tos čiobrelių pievos, / Kai akyse paskęsta visos bėdos, / Kai širdis iš vien su ilgesiu alsuoja, / Kai jausmai tikri mūsų svajonėmis kvėpuoja.

Ar jautei kaip kvepia, tuos aguonų pievos, / Kai drugiai plazdeno mūsų sielas, / Kai krito kūnai į rasotą žolę, / Skirdo lūpos nuo kvapniausių norų.

26.1.14

Dalelė gyvenimo


Mano spintoj dalelė gyvenimo sutelpa į nedidelę dėžutę. Ją pravėrus pasipila jausmai, atsiminimai, svajonės. Kiekviena atvirutė, nuotrauka, laikraščio skiautelė, bilietas ar baltos medžiagos gabaliukas nukelia į tą laiką kai tai radau, gavau, atradau ar sukūriau. Tai lyg laiko mašina nukelianti į toliausius laikus ir telpanti į mažą spintos lentyna. Būna stebuklų. Saulėta šiandien diena.

23.1.14

564 h dėl 12 min


Turbūt mažai kas supras tą jausmą, kai baltame ekrane užsižiebia pirmosios 3 sekundės juodos tylos, o vėliau  užlieja viską tai, dėl ko aukojai daug ką: bemieges naktis, dienas, mokslus, kartais šeimą ir laiką, kuris tuomet lekia kaip pasiutęs. Žiūri į šviesą ir supranti, kad padarei viską (na nevisai), bet padarei, tai ką galėjai, tai apie ką mastei ir girdėjai. Žiūri ir užmiršęs visus keiksmus tyliai sau šnabždi: "kitą kartą pasistengsiu dar labiau." Ir

31.12.13

2013


2013. Sunkūs buvo metai. Daug išsiskyrimų, lūžių, neišsipildžiusių svajonių. Daug skaudžiausių pasaulyje akimirkų ir šypsenos. Daug kas lydėsi, vertėsi aukštyn kojom, kilo aukštyn. Daug kas išskrido, išsirito, sudužo. Daug kas pavertė gyvenimą kitokiu, kokiu? nežinau. Kažkas viduje kitaip, stipriai kitaip ir nepasakysiu kas tiksliai. Daug naujų pažinčių, nusivylimų, atradimų, kūrybos, bet ne minčių. Tikiu, kad kiti metai atneš daug skaidrių idėjų, kvepiančių svajonių, nuostabių žmonių ir šypsenos. Tos tikros šypsenos, kai šypsosi ne lūpos, bet širdis ir akys. 
Atsiprašau už tai, kad įskaudinau, nuvyliau, pasidaviau, nepaguodžiau ir nepadrąsinau. Už tai, kad supratau, bet apsimečiau, kad nematau. Už tai, kad buvau ne ten kur reikėtų būt. Už tai, kad nesugebėjau atleisti.  Už tai, kad nesugavau ašarų ir nepalaisčiau gėlių. Ir už tai, kad kartais pamiršdavau  iššluostyti dulkias ir užpūsti žvakes. Atsiprašau.
Linkiu visiems saugoti savo svajones, rūpintis kitais ir savimi, kurti, galvoti ir nenustoti šypsotis. Mylėti ir neprarasti to, kas slypi giliai širdyje. Saldžių ir lengvų ateinančių metų!

24.12.13

Tikėti



Tikėti. Tikėti savimi. Tikėti tuo, kas esi. Tikėti kitais. Tikėti dabartimi. Tikėti ateitimi. Tikėti savo širdimi.
Tikėjimas nuvilia, suteikia vilties, varo iš proto, žlugdo ir kuria svajones. Tikėjimas verčia būti žmogumi, tokiu kokiu šiandien esi. Tikėk. Tik niekados nenustok tikėt. Gražių, jaukių, šiltų Kūčių, Kalėdų ir akimirkų su brangiausiais žmonėmis, kad ir mintimis, milijonų kilometrų atstumu.