21.7.14

Sustabdyti vasarą


Tiek daug, o kartu ir tiek mažai. Viskas verčiasi ir kyla, nuslūgsta ir patvinsta. Vasara, tokia keista, tokia svetima... sėdžiu lauke ir akimirka pajuntu tą kvapą, tą stebuklingą vaikystės vasaros kvapą. Jis toks pats paprastas, grynas, lengvabūdiškas. Pievų žydėjimo ir upės rūko mišinys. Stengiuosi įkvėpti kuo daugiau, pripildyti plaučius, kad bent dalelė jo išlikti manyje lygi pat žiemos. Dangus. Dangus ir kylantys lėktuvai, pievų žiogai, dviratis ir saulėlydis, uodai ir vasariškas šaltukas, tyla, tokia šventa tyla. 

22.5.14

Namai


Visada laikyki širdyje namus...

(dedikuotas E.M.)

27.4.14

leidosi saulė


ir tada stotyje aš laukiau troleibuso. Baisiai kvepėjo pavasariu, gyvenimu. Vėjas pūtė vienumą, ji persismelkė per visą sielą ir susigėrė į širdį. Baisiai liūdna pasidarė. Nužydėjo sakuros ir neišsiryškino nuotraukos. Ištuštėjo gatvės ir įsijungė gatvės žibintai. Žmogus sedėjo ant aukštos kedės ir grojo gitara. Jo muzika buvo liūdna. Veidą dangstė vakaras.  Į kaulus plūdo dregmė.  Aš kalbėjau, kalbėjau apie viską, apie tai kas dabar, kas buvo, kas bus, apie tiesą ir melą, ir apie tai, apie ką nedera šnekėti, verkiau, rėkiau, bėgau per pievas ir šokau, puoliau į glėbį ir bučiavau skruostus, nėriau į upę, šlapia grįžau namo ir apsipyliau kakava, nusideginau degtuku rankas ir susirašinėjau su žmogumi žinutėmis, perskaičiau seniai neskaitytą laišką ir atsigulusi miegoti niūniavau melodiją, šypsojausi. O mano kūnas sėdėjo nejudėdamas.  Žmogus grojo gitara. Jo muzika buvo liūdna. Mano veidą dangstė naktis

18.4.14

Moving dark side


Kartais mintys būna tokios tamsios, kad prireikia ieškot jungiklio.


27.3.14

t y l a


Ar jauti kaip kvepia, tos čiobrelių pievos, / Kai akyse paskęsta visos bėdos, / Kai širdis iš vien su ilgesiu alsuoja, / Kai jausmai tikri mūsų svajonėmis kvėpuoja.

Ar jautei kaip kvepia, tuos aguonų pievos, / Kai drugiai plazdeno mūsų sielas, / Kai krito kūnai į rasotą žolę, / Skirdo lūpos nuo kvapniausių norų.