2.2.12

Perkūno diena

Perkūnas, senojoj lietuvių mitologijoj, buvo vyriausiasis dievų dievas. Perkūno diena žmonės degindavo graudulinės Perkūno žvakės saugojusios trobas nuo gaisro. Per šią dieną buvo atliekama ir nemažai burtų.   Taip pat  pagal šios dienos orus spėjami tolimesni metų orai. Jei diena saulėta, manydavo, kad užderės geras linų, bet prastas javų derlius. Pavasaris tada būsiąs ankstyvas, o vasara - su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą būsiančios vešlios pievos ir daug gero šieno. Vėjuota Perkūno diena suvėlina pavasarį, ūkininkams gali pritrūkti pašaro. Jei nuo stogo karo ilgi varvekliai, tais metais geriau sėti ankstyvuosius miežius. Taigi sprendžiant iš tokių prognozių šalčiai ilgai neužsibus ir pavasarį turėsime ankstyvą. Laukiu pavasario, žiedų ir paslaptingos šilimos kvapo. Laukiu, lengvo paltuko, sijonuko ir batelių, laukių kažko, kas daro mane laiminga.