26.5.12

Pokyčių laikas

Kiekvienais metais mano šuo turi šiokį tokį ritualą. Per žiemą priaugęs kone kilogramą gaurų pavasarį juos nusipurto be gailesčio. Kas įdomiausia, kad kaimynai po vizito pas veterinarą, kuris jį nukerpa, būtinai kiekvienais metais paklausia ar mes įsigyjome naują šunį, tačiau juos tenka nuvilti. 


Atrodo smagiai, ar ne? Išties taip baisiai gaurais mano šuo apauga dėl dviejų priežasčių: pirma jis kaip laisvas paukštis, bėgioja lauke ir žiemą, ir vasarą po pievas ir miškus ir niekas jos nevaržo, o visų antrą baisiai nemėgsta šukuotis. Pamatęs šukas skuodžia tolyn ir palenda po sunkiausiai pasiekiama vieta, pavyzdžiui mašinos apačia. Taigi po kelių nesėkmingų bandymų pasidavėm. Taigi toks tas pokyčių metas šuniškame gyvenime...