17.5.12

Raudonasis Vilnius. Troleibusai

Augant miestui, didėjant jo gyventojų skaičiui, nuolat buvo plečiamas susisiekimas. 1951 - 1956 m. Vilniuje buvo atidaryta 10 naujų autobusų linijų, jungusių nutolusias vietas, pavyzdžiui: automobilių remonto dirbtuvė - filharmonija, Žvėrynas - Subačiaus gatvė, ŠEC (tikriausiai turima omenyje Vilniaus šiluminę elektrinę) - Dzeržinskio gatvė ( dabartinė Kalvarijų g.) ir kt.

Tuo laikotarpiu miesto autobusų parkas išaugo ir kokybiškai, ir kiekybiškai. Beveik visuose maršrutuose pasenusius GAZ pakeitė naujos stambesnės ZIS markės mašinos.
Esminę reikšmę, gerinant susisiekimą, turėjo troleibusų transporto organizavimas. 1956 m., Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 39-ųjų metinių išvakarėse (Pagal dabartinį kalendorių spalio 6 d.), mieste buvo atidaryta pirmoji 8 km ilgio troleibusų linija: geležinkelio stotis - Antakalnis. 1957 m. rudenį į rikiuotę stojo antroji troleibusų linija: geležinkelio stotis - Žvėrynas. 1958 m. vasarą troleibusai pradėjo kursuoti iš Žvėryno į Antakalnį, o metų pabaigoje  - iš Antakalnio į Raudonosios Armijos prospektą (dabartinis Savanorių prospektas). Susisiekimas troleibusais labai sparčiai išaugo septynmečio metais. 1959 - 1965 m. buvo atidaryti 7 nauji maršrutai, kurie sujungė pietvakarių pramonės rajoną su Dzeržinskio rajonu ir Žvėrynu, Partizanų gatvės (dabartinė Naugarduko gatvė) rajoną su Antakalniu bei Dzeržinskio gatve, taip pat kitus miesto pramonės bei gyvenamųjų kvartalų rajonus. Kaip matyti iš 32 lentelės, septynmečio pabaigoje troleibusai buvo svarbiausia susisiekimo priemonė mieste.
Vilniaus troleibusus iš pradžių siuntė Engelskio troleibusų gamykla, o nuo 1960 m. - Čekoslovakijos Socialistinė Respublika. 1965 m. "Škodos" markės troleibusai sudarė pusę miesto troleibusų  parko mašinų.
Pradėjus kursuoti troleibusams, susisiekimas autobusais plito lėčiau. Autobusų darbas žymiai pagerėjo 1963 m., pastačius Vilniuje didžiausia Pabaltijyje 400 vietų autobusų parko bazę. Miesto gatvėse kursavusius ZIL iki septynmečio pabaigos pakeitė modernesnės Lvovo automobilių gamyklos mašinos LAZ - 2.

Print Friendly and PDF
Citata iš: "Vilniaus miesto istorija. Nuo Spalio revoliucijos iki dabartinių dienų" (1972 m. "Mintis")