8.7.12

Raudonasis Vilnius. Mokyklos

1. Kasmetinė pionierių sueiga. 2. Mokyklinė ekskursija 3. S. Neries vidurinė mokykla 4. Paskutinis skambutis.
Siekiant sudaryti geresnes sąlygas mokyklinio amžiaus vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, buvo įvestos prailgintos darbo dienos grupės. 1964 - 1965 m. Vilniaus mokyklose veikė 106 prailgintos dienos grupės. Jose dirbo 106 pedagogai, jų tarpe 39 su aukštuoju mokslu, 21 su nebaigtu aukštuoju ir 46 su viduriniu specialiuoju mokslu.

Atsižvelgdamos į naujus reikalavimus, bendrojo lavinimo mokyklos keitė mokymo - auklėjimo kryptį. Buvo įvestas politechninis mokymas. Nuo 1954 - 1955 m. į I - IV kl. programą buvo įtraukti rankų darbai, V - VII kl. - praktikos darbai mokymo dirbtuvėse ir mokyklų sklypuose. Buvo stiprinama materialinė - mokomoji bazė, plečiami laboratoriniai kabinetai, bandymų sklypai. 1956 - 1957 m. vien A. Vienuolio mokykla  įsigijo 8 dirbtuvėms metalo pjovimo, drožimo, gręžimo staklių, ir mokiniai buvo mokomi pjauti, gręžti metalą, gaminti detalias ir kt.
Nuo 1965 m. vidurinėse mokyklose buvo įvestas sustiprintas atskirų dalykų dėstymas: A. Vienuolio mokykloje - fizikos - matematikos, Salomėjos Neries mokykloje - anglų kalbos, XV mokykloje (dabartinė Žvėryno gimnazija) - chemijos. Taigi buvo sudarytos sąlygos matematikai, fizikai, chemijai, užsienio kalboms gabiems mokiniams pasirinkti mokyklą pagal savo polinkius.
Mokyklose buvo atliekamas platus užklasinis darbas. Didelę reikšmę moksleivijai turėjo komunistiškai auklėti turėjo pionierių ir komjaunimo organizacijos. Mokinių politinį aktyvumą atspindėjo augančios pionierių ir komjaunimo gretos. Antai 1947 - 1948 m . I vidurinėje mokykloje (turbūt ta pati A. Vienuolio mokykla) buvo 78 pionieriai ir 21 komjaunuolis, S. Neries vidurinėje mokykloje - 78 pionieriai ir 30 komjaunuolių, o 1964 - 1965 m. pionieriai ir komjaunuoliai sudarė 70 - 80%  visų mokinių. Pionierių ir komjaunuolių organizacijos padėjo mokytojams kovoti už pažangumą, sąmoningą drausmę, kultūringą mokinių elgesį.
Kelti bendrą mokinių pažangumą ir jų visapusišką išsilavinimą daug padėjo būrelių veikla. Kiekvienoje mokykloje kūrėsi dalykiniai būreliai: literatų, istorikų, geografų, chemikų, fizikų, matematikų, ateistų, taip pat meno saviveiklos: tautinių šokių, dramos ir kt. Matematikų, fizikų, chemikų būrelių aktyvūs nariai dalyvauja savo disciplinų respublikinėse olimpiadose. 1964 m. vasario 10 d. įvykusioje jaunųjų matematikų, fizikų, chemikų olimpiadoje dalyvavo 203 Vilniaus vidurinių mokyklų mokiniai. 

Print Friendly and PDF
Citata iš: "Vilniaus miesto istorija. Nuo Spalio revoliucijos iki dabartinių dienų" (1972 m. "Mintis")