8.8.12

Raudonasis Vilnius. Miesto tvarkymas

1. Muziejaus aikštė (dabartinė Rotušės) 2. Gedimo pilies su Lietuvos tarybinę vėliava 3. Pilies aikštė (dabartinė Katedros) 4. P. Cvirkos skveras ir paminklas.
Šeštajame dešimtmetyje toliau buvo tvarkoma Gedimino kalno papėdė. 1955 m. buvo rekonstruojamas Puškino sodas ir jame pastatytas skulptoriaus B. Vyšniausko sukurtas rašytojo biustas. 1956 m. buvo
 restauruota katedros  varpinė, kurioje įsikūrė miesto ekskursijų biuro skyrius. Restauruotų bokšto laikrodžių dūžiai per Vilniaus radiją nuskamba visoje respublikoje. Buvusiame katedros pastate įkurta Paveikslų galerija, kurioje taip pat vyksta koncertai. Sutvarkyta Gedimino kalno šiaurės - vakarų papėdės pusė. 
Restauruojamame buvusio arsenalo pastate  įsikūrė Etnografijos muziejus. Gedimino pilies bokšte nuo 1960 m. veikia Vilniaus pilies muziejus. Ant Gedimino kalno, nuo kurio atsiveria plati miesto panorama, per metus apsilanko šimtai tūkstančių  vilniečių bei sostinės svečių.
1955 - 1956 m. dešinajame Vilnios krante įrengtas  Kalnų parkas, kuriame 1956 m. vyko dainų šventė. Jaunimo sode pastatyta 550 vietų vasaros kino teatras, vasaros estrada ir kiti kultūros bei poilsio statiniai.
1957 - 1958 m. pagal architekto V. Mikučianio projektą buvo įrengtas originalus 1 ha skveras Komjaunimo (dabartinė Pylimo g.) ir Cvirkos (dartinė Islandijos g.) gatvių sankryžoje. 1959 m. pradžioje čia iškilo skulptoriaus J. Mikėno sukurtas 8 m aukščio P. Cvirkos paminklas, o pats skveras buvo pavadintas įžymiojo rašytojo vardu. Cvirkos skveras dabar yra vienas gražiausių Vilniaus kampelių.
Septynmečio pradžioje galutinai sutvarkyta Muziejaus aikštė (dabartinė Rotušės aikštė), kurioje 1961 m. pastatytas V. Kapsuko paminklas. 
1963 m. baigti profsąjungų kultūros rūmai ir po to naujai sutvarkytas Tauro kalnas: nutiesti takai, įrengti gazonai ir gėlynai, pasodinta medžių.

Print Friendly and PDF
Citata iš: "Vilniaus miesto istorija. Nuo Spalio revoliucijos iki dabartinių dienų" (1972 m. "Mintis")