25.11.12

Paskendusi rūke Varšuva


Praėjusį savaitgalį praleidau Varšuvoj. Kelionės tikslas buvo pasivaikščioti po miestą, nukeliauti į Koperniko muziejų ir kitą dieną dar paklaidžioti po rūmus ir pilis. Kelionė buvo varginanti ir ilga, vis dar tikiu, kad pavadinimas Lenkija kilęs iš žodžio "aplenkti" ir tik  lietuvių kalboje, tad akivaizdu, kad lietuviai trokšta pasiekti vakarų Europą aplenkdami savo kaimynę. 
Vos atvykus pragiedrėjo, bet vis vien buvo šaltoka. Po pasivaikščiojimo po senąją miesto dalį patraukėme į pagrindinę miesto gatvę, kuri buvo gal du kart platesnė ir gal dešimt karų ilgesnė už Gedimino prospektą. Prie pagrindinės gatvės yra išsidėsčiusios visos svarbiausios institucijos, prabangūs viešbučiai ir restoranai. Praeidami pro prezidentūrą sutikome būtį protestuotojų prieš GMO, žmonių šurmulys ir skanduotės nuteikė iš kart kitaip, miestas tapo gyvesnis. 
Pašalus ilgai ieškojome kur pavalgyti. Galiausiai įsitaisėme jaukioje prancūziško stiliaus kavinukėje. Žinau, tai buvo ne itin gražu, atvykus į kitą šalį eiti ne tradicinių patiekalų valgyt, bet vis vien geriau nei į KFC. 

Varšuvoje sutikau pora įdomių žmonių. Vienas iš jų buvo diedukas į kurio rankas skrido balandžiai (taip, taip skrido, buvau blaivaus proto), o jis meilei jiems šypsojosi. Dar niekada nemačiau, kad paukščiai, kaip kokie katinai ar šunys glaustųsi prie žmogaus rankų ir sektų jį iš paskos. Kitas žmogus buvo armonikininkas. Nieko keisto sutikti gatvės muzikantą senamiestį, bet jis paniuręs sėdėjo vidury aikštės ir man šiek tiek jo pasidarė gaila. Matyt todėl, kad visą miestą gaubė rūkas ir buvo ganėtina šalta.

Antrąją kelionės dieną aplankėme Sobieskio rūmus. Kadangi buvo ruduo sode gėlių nebuvo, o užlūžus kasos aparatui negalėjome nusipirkti bilietų į rūmus. Tačiau nemokamai patekome į Varšuvos karalių rūmus, kur gyveno mūsų bendri (ATR) karaliai. Ham... smagu jiems ten buvo. Tai štai, kai apsipirkome prekybos centre patraukėme namo, buvo smagu, tik gaila, kad taip trumpai.