21.2.13

Minties teorija


 Kartais akys mato daugiau nei gali girdėti ausys. Būna ir taip, kad akys užsimerkia ir girdime tik garsus. Kai saulėtą dieną jausmai iš naujo pražysta, regime viską plačiausiu kampu (360) ir už  kraštų. Mes siejame tai ką regime ir tai ką girdime ir kuriame istorijas, o gal ne, kuriame gyvenimą, tokį kokio dar niekas nejuto. Aiškiaregiai degina epušių spyglius ir sumišę ieško to, ko neranda. Ieško to, ko nemato. Stiprus nosį griaužiantis kvapas užgožia jų klausą ir skambūs varpeliai apgaulingai telindžiuodami veda juos į tolį. Ten kur skrenda balionai pripildyti saldaus oro, o žaliuojantys lapai linguoja nuo vėjo. Ten kur lyja lietus, kone kasdien ir visi linksmi ir išsekę bijo ir džiaugiasi viskuo, arba niekuo. Jų nosys parausta ir ašarojančios akys ieško tos paklydusios vietos, jie ieško istorija. Ieško gyvenimo. 
Aš neįtiksiu visiems, ir neįtiksiu kitų pasauliui, aš įtiksiu tam pasauliui kurį matau, kartais girdžiu, bet visuomet pamirštu, kad tik jame galiu būti tokia kokia esu, nevaržoma kitų, laisva nuo idėjų ir kupina minčių. Aš...