17.4.13

Pirmadienis. Devyniolika minučių po nakties


Ir vėl įkyriai mėnulis švietė į kambario langus. Galvoje dar buvo klaikiai daug minčių, tokių  keistų ir rimtų. Atrodo dieną su jomis susidorotum, bet naktį jos tampa kaip zvimbiantys uodai - erzinančios ir nepernešamos. Traiškai jas savu vėsiu delnu, o jos pakyla iš prarajos ir vėl puola į darbą. Galvoje skamba keisti dainų žodžiai, kitų balsai ir mintys, ir dar mėnulis kažką tyliai marma ir nenutyla. Velniop jį. Velniop visus, devynioliktą minutę po pirmos...