18.11.13

Idiliškos svajonės


Prižadėk, kad niekam nesakysi. Prižadėk. Mes kupini svajonių, tokių šaltų ir tirpstančių delnuose. Aš svajoju tyliai naktimis, kai į langą šviečia melsva pilnatis. Ji taip arti ir visur taip tylu. Per daug tylu. Girdžiu kaip plaka mano širdis. Minutę skaičiuoju pulsą, bet pasimetu skaičiuose. Pasimetu savose svajonėse. Pasimetu naktyje. Turiu vos kelias akimirkas atsimerkti ir apsižvalgyti. Pirštų galiukai paliečia grindis. Šaltis nutvieskia kūną. Per daug tylu. Girdžiu savo kvėpavimą, savo mintis, savo troškimus. Jaučiu ašaras savose akyse. Neskauda, bet liūdna. Taip kaip dar niekad. Kai krinta nepakilę palydovai. Kai nudžiūva nesprogę pumpurai. Kai miršta neišsiritę viščiukai. Kai gęsta neįsipildžiusios svajonės. Kažkas labai gilu. Kažkas jautru kaip niekad.