31.12.13

2013


2013. Sunkūs buvo metai. Daug išsiskyrimų, lūžių, neišsipildžiusių svajonių. Daug skaudžiausių pasaulyje akimirkų ir šypsenos. Daug kas lydėsi, vertėsi aukštyn kojom, kilo aukštyn. Daug kas išskrido, išsirito, sudužo. Daug kas pavertė gyvenimą kitokiu, kokiu? nežinau. Kažkas viduje kitaip, stipriai kitaip ir nepasakysiu kas tiksliai. Daug naujų pažinčių, nusivylimų, atradimų, kūrybos, bet ne minčių. Tikiu, kad kiti metai atneš daug skaidrių idėjų, kvepiančių svajonių, nuostabių žmonių ir šypsenos. Tos tikros šypsenos, kai šypsosi ne lūpos, bet širdis ir akys. 
Atsiprašau už tai, kad įskaudinau, nuvyliau, pasidaviau, nepaguodžiau ir nepadrąsinau. Už tai, kad supratau, bet apsimečiau, kad nematau. Už tai, kad buvau ne ten kur reikėtų būt. Už tai, kad nesugebėjau atleisti.  Už tai, kad nesugavau ašarų ir nepalaisčiau gėlių. Ir už tai, kad kartais pamiršdavau  iššluostyti dulkias ir užpūsti žvakes. Atsiprašau.
Linkiu visiems saugoti savo svajones, rūpintis kitais ir savimi, kurti, galvoti ir nenustoti šypsotis. Mylėti ir neprarasti to, kas slypi giliai širdyje. Saldžių ir lengvų ateinančių metų!