7.8.14

Melancholija


Plaukuose vis dar jūra. Veidą karts nuo karto nušviečia mašinų žibintai. Primerkia apakusias nuo tamsos akis. Geltonas mėnulis pranyksta ir atsiranda tarp medžių. Kaip vaikai žaisdami slėpinių, susilažinę iš gyvenimo. Grįžulo ratai gaubia dangų. Taip lengvą ir vėsu. Kvepia pievomis ir rūku. Kvepia drėgnu nuo rasos asfaltu ir namais ten, toli už 400 km... 









ir visą kelią skamba Moderat: Damage done