9.11.14

Be teisės kai numirė šuo



Kai mirė mano šuo, leidosi saulė. Jo dar vis šiltą kūną užklojo žemė ir nuo upės kilo rūkas. Tokia tyla. Tokia tyla. Ir nieko. Ir tuščia. Ir tamsu. Ir vėl nepasakiau ate. Kažkodėl. Viskas kainavo nedaug, palyginus tiek kiek išleidžiu šokoladui, kiek išleidžiu kavai, kiek išleidžiu savo kvailoms materialioms svajonėms. Kiek išleidžiu, o kiek duodu? Ką duodu ir ką parduodu? Aš penkiskart pardaviau savo sielą vien dėl to, kad būčiau ten kur neturėčiau būt, penkiskart vedžiau svajones ir išdaviau jas. Aš išsiskyrus. Aš vieniša. Aš seniai vieniša be teisės susituokti vėl. Pasiklydus savo sieloje, pasiklydus. Be teisės – rasti kelia namo.